Austriškas obuolių štrudelis: yra ką veikti, bet verta kiekvienos minutės

Kažkada, prieš šimtą metų, kai dar studentė buvau, bandžiau kepti štrudelį su varške. Ale pakartoti kažką panašaus, ką su drauge valgėm Austrijoj. Buvo visiškas fiasko. Įdaras išbėgo, tešla buvo labai kieta ir gavosi blynas orkaitėje. Po kelių metų pribrendo mintis reabilituoti šitą reikalą ir pagaliau pabandyti dar kartą. Ir man pavyko. Atrodė tikrai labai sudėtinga, bet nėra viskas taip jau baisu, tik pirmą kartą darant tešlą, tikrai gali tekti pavargti. Jei padaryčiau kokius 3 ar 4 kartus, manau būtų lengviau. Be to, į tešlą neina cukrus, tad galima improvizuoti ir naudoti ją nesaldiems įdarams: mėsai, daržovėms, varškei (su špinatais) ir panašiai. Tikrai vertas dėmesio dalykas. Receptą skolinausi ir šiek tiek keičiau iš čia.

Gaminimo laikasPorcijosSudėtingumas
2-3 val.7-9

 

Vienam pailgam štrudeliui:

Tešlai:
290 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų,
pusės šaukštelio druskos,
1 a.š. citrinos sulčių,
2 v. š. saulėgražų aliejaus,
160 ml kambario temperatūros vandens

Įdarui:
apie 1 kg vidutinio dydžio obuolių,
3 v. š. sviesto,
80 g džiūvėsėlių,
3 v. š. rudojo cukraus,
1 v. š. cinamono,
50 g razinų,
kambario temperatūros vandens razinų mirkymui (galima pamirkyti keliuose šaukštuose romo, jei tokio turit po ranka),
1 v. š. citrinos sulčių,
2 v. š. išlydyto sviesto štrudelio aplaistymui prieš pašaunant į pečių

Tešlos ruošimas:
1. Dubenėlyje sumaišyti vandenį, aliejų, citrinos sultis ir druską.
2. Įmaišyti pusę kiekio miltų, išmaišyti, dėti likusią dalį miltų ir išmaišyti mediniu šaukštu, kol pradėsit matyti, kad galima minkyti rankomis.
3. Ant miltais pabarstyto paviršiaus minkyti tešlą apie 10 minučių. Tešla turi būti minkšta ir drėgna, bet nelipni. Jei per daug limpa prie rankų, pabarstykite dar šiek tiek miltų. Tešlą galima agresyviai trenkti ant minkomo paviršiaus. Taip tešla bus elastingesnė ir pasiduos tempimui 🙂
4. Suformuoti tešlą į kamuoliuką. Atskirą dubenėlį patepti aliejumi, padėti ten tešlą, pirštais lengvai aptepti aliejumi, uždengti bičių vaško drobele arba puodo dangčiu ir palikti apie valandą pastovėti kambario temperatūroje.

Tešlos kočiojimas:
1. Kai jau tešla pastovės, ant miltuoto paviršiaus pradėti ją kočioti su kočėlu. Kočiojant, pabarstykite šiek tiek miltų, kad tešla neliptų.
2. Formuokite stačiakampio formos tešlą. Šiuo momentu tešlos nereikia per daug plonai iškočioti, ji tik turėtų įgauti formą. Iš karto pasitieskit ant to paties stalo švarų audeklą, kuo didesnis, tuo geriau. Dar galit ant jo pabarstyti šiek tiek miltų. Su audinio pagalba galėsit vynioti štrudelį.
3. Kai jau tešla bus maždaug stačiakampio formos, pakelkit tešlą ir pamažu, naudodamiesi krumpliais, atsargiai ištempkit, sukit ratu tarsi temptumėt picos tešlą. Ji turi lengvai tįsti, ir didėti. Kai jau bus per sunku ją laikyti, dėkit ant audinio ir pabaikit formuoti stačiakampį. Tešla turi būti labai blona, beveik peršviečiama, bet neturi plyšti. Man buvo įskilusi vienoje vietoje, bet galima lengvai užlopyti, svarbu, kad tokių vietų nebūtų daug. 

Įdaras:
1. Išlydyti sviestą keptuvėje ir suberti džiūvėsėlius. Lengvai juos pakepinti, kol pradės skaniai kvepėti ir gražiai paraus. Suberkite į dubenėlį ir palikite atvėsti.
2. Atskirame indelyje sumaišykite cukrų ir cinamoną.
3. Razinas dubenėlyje pamirkykite vandenyje arba rome, kol suminkštės, apie 10 minučių.
4. Obuolius nuplauti, nulupti ir supjaustyti kubeliais. Užpilti citrinos sulčių, kad neparuduotų.

Štrudelio surinkimas ir kepimas:
1. Pusę tešlos aptepti iš vienos pusės iš pusės kiekio lydyto sviesto. Palikite nuo viršutinio krašto (tos pusės, kurioje bus įdaras) kokius 2-3 cm. Tą pusę pabarstyti džiūvėsėliais, sudėti obuolius, pabarstyti cinamono ir cukraus mišinio bei paberti razinų.
2. Nuo obuolių pusės pradėkite vynioti štrudelį audinio pagalba. Būkit labai atsargūs, kad tešla neplyštų ir pamažu suvyniokit štrudelį į „kokoną“. Atsargiai užridenkit štrudelį ant kepimo popieriumi išklotos skardos, sujungimo siūle žemyn. Patepkit kokoną su likusiu sviestu.
3. Kepti įkaitusioje orkaitėje (190 laipsnių) apie valandą su biškiu. Kai jau tešla pradės ruduoti, ženklas, kad iškepė. Galit patikrinti su peiliu pabaksnoję į štrudelio paviršių, kuris turi būti traškus ir šiek tiek kietas. 

Pastebėjimai: 
* Kitą kartą obuolius sumaišyčiau su cinamonu ir cukrumi bei razinomis iškart ir dėčiau ant džiūvėsėlių. Pagal originalų receptą cinamono ir cukraus mišinį reikėjo sumaišyti su džiūvėsėliais. Didelio skirtumo tikriausiai nėra, vis tiek viskas sukepa.
* Kepant kažkurioje vietoje tešla praplyšo ir išbėgo cukrus, karamelizavosi ant skardos. Greičiausiai buvo šiek tiek per daug obuolių. Kitą kartą paskleisčiau obuolius per didesnę dalį tešlos, gal būtų lengviau suvynioti. 
* Kol karštas, štrudelis viduje minkštas, saldus, karamelizuotas, o išorėje traškus. Pravėsęs tikrai ne mažiau skanus, bet žinoma, skaniausias visada šviežias. 🙂
* Patiekiau su cukraus pudra, bet čia idealiai tiktų ir vaniliniai ledai arba plakta grietinėlė, jei jau visiškos nuodėmės norėtųsi. 🙂